P2P – Tarpusavio skolinimas

Tema: Investavimas

Terminas anglų kalba: Peer-to-Peer Lending


P2P skolinimas / tarpusavio skolinimas / tarpusavio skolinimosi platformos / investavimas į paskolas

Tarpusavio skolinimas, kuris dar žinomas kaip P2P skolinimas (Peer-to-peer lending), tai skolinimo procesas, kurio metu lėšų turėtojai jas skolina „tiesiogiai“ norintiems paimti paskolas. Žodis „tiesiogiai“ čia sąlyginis, nes visas procesas yra administruojamas tarpininko, kuris paprastai yra internetinės platformos operatorius, ir už šį darbą sau pasiima visai nekuklų mokestį.

Plačiau

P2P platformos apima ne vien tik tarpusavio skolinimą, bet taip pat ir tarpusavio finansavimą (ang. „crowdfunding“). Jei tarpusavio skolinimo proceso metu investuotojai savo lėšas skolina norintiems paimti kreditus, tai tarpusavio finansavimo proceso metu investuotojai finansuoja naujų projektų / verslų vystymą, ir tampa tokio verslo dalininkais arba klientais (gauna prekes su tam tikra nuolaida). Pagrindinės „crowdfunding“ platformos pasaulyje yra „Kickstarter“ ir „Indiegogo“. Tuo tarpu Lietuvos rinkoje apie tarpusavio finansavimą kalbėti greičiausiai neverta (o apie tokį investavimą užsienyje kalbėti per sudėtinga), tad apsistosime tik ties tarpusavio skolinimo platformomis.

Pirmiausia reikia suprasti, kad skolinimosi platforma daugeliu atveju yra tik operatorius, arba kitaip sakant tarpininkas, kurio funkcija yra rinkti paskolų paraiškas, daryti jų atranką bei išduoti paskolas, taip pat ir administruoti paskolų grąžinimą. Tuo tarpu tas paskolas per skolinimosi platformą finansuoja investuojantys investuotojai (tik kai kuriais atvejais P2P bendrovės prisideda prie paskolų finansavimo).


P2P investavimo procesas

Nepriklausomai nuo pasirinktos tarpusavio skolinimo platformos, investavimo procesas panašus. Pirmiausia investuotojas atsidaro sąskaitą bei identifikuoja savo asmenybę (visa tai padaroma per atstumą). Tuomet į nurodytą sąskaitą perveda investuoti norimą sumą.

Kai lėšos pasiekia investuotojo sąskaitą, jis gali pradėti investuoti. Tą gali daryti rinkdamasis paskolas pats, arba nustatant automatinį investavimą. Kadangi kiekviena skolinimosi platforma naudoja savo automatinio investavimo sistemą, jų pernelyg plačiai nenagrinėsime, tačiau apibendrinus galima pasakyti, jog visos jos turi vienokių ar kitokių trūkumų, ir norint pinigus investuoti kokybiškiau – teks paskolas atsirinkinėti pačiam, kas žinoma pareikalaus nemažai laiko.

Investuojant į paskolas investuotojas mato gana nemažai duomenų apie imančiuosius paskolas: darbo užmokesčio dydį (kai kurios platformos pateikia asmeninius duomenis, kitos bendrus visos šeimos), darbo stažą, šeimyninę padėtį, amžių, išsilavinimą, būsto tipą (paskolų be įkeitimo atvejais būsto nuosavybė netikrinama), turimų paskolų įmokų dydį ir kt. Svarbu atkreipti dėmesį, kad gaunamas darbo užmokestis yra tikrinamas Sodros sistemoje (kalbant apie lietuviškas platformas).

Taip pat visose P2P tarpusavio skolinimo platformose paskolos / besiskolinantys asmenys yra reitinguojami. Tai reiškia, kiekvienai paskolai suteikiamas reitingas, parodantis jos rizikingumą - kuo blogesnis reitingas, tuo didesnės palūkanos, tačiau didesnė ir nemokumo rizika. Nors kiekviena P2P skolinimo platforma turi savo reitingavimo sistemą, tačiau visų jų pagrindas yra „Creditinfo“ kaupiama asmenų kredito istorija, kuri reitinguoja visus asmenis atsižvelgiant į jų turimų įsipareigojimų atsiskaitymo istoriją bei kitus duomenis.

Kiekvienu atveju investuotojas (nepasirinkęs automatinio investavimo) pats gali rinktis į kurias paskolas, ir kokią sumą į kiekvieną iš jų, jis nori investuoti. Ir kai kalbame apie investavimą į paskolas, reikia aiškiai suprasti, kad pagrindinė taisyklė čia yra diversifikavimas: investicijos čia turėtų būti išskaidytos taip, kad investicija į vieną paskolą nesudarytų daugiau nei 2-3 proc. nuo bendro portfelio.


Lietuviškos P2P platformos

SAVY – pirmoji Lietuvoje startavusi P2P skolinimosi platforma, siūlanti investuoti tiek į paprastas paskolas, tiek ir į paskolas su nekilnojamo turto įkeitimu. Paskolų be įkeitimo palūkanos, priklausomai nuo reitingo, dažniausiai gali svyruoti tarp 13 proc. ir 40 proc., tuo tarpu paskolų su įkeitimu palūkanos gali svyruoti tarp 8 proc. ir 15 proc.

Investuotojai į laisvas paskolas gali investuoti iš karto, vis tik pirmenybė teikiama automatiniam investavimui, o investuotojams investuojantiems „rankiniu būdu“, pasirinkimas į ką investuoti neskaitant paskolų su nekilnojamo turto įkeitimu (ir tuo pačiu mažesnėmis palūkanomis) dažniausiai labai ribotas. Taip pat šioje platformoje pateikiama turimų investicijų statistika labai nekonkreti, ir iš jos beveik neįmanoma paskaičiuoti realią investicijų grąžą.

Pagrindinis SAVY platformos privalumas tas, kad paskolų pinigai mokami tiesiai tarp besiskolinančių ir skolinančių asmenų (per „Payserą“) apeinant P2P platformą, kas iš esmės beveik eliminuoją galimą platformos sukčiavimo riziką. Iš kitos pusės, atsiranda tam tikras konfidencialumo trūkumas.

Šioje platformoje veikia Draudiminis fondas (apie visus garantinius fondus toliau).


FINBEE – antroji Lietuvoje pradėjusi veikti tarpusavio skolinimo platforma. Čia investuotojams siūloma investuoti tik į paskolas be įkeitimo (palūkanos gali svyruoti tarp 11 proc. ir 37 proc.), o pats investavimo procesas iš esmės skiriasi nuo kitų P2P platformų.

Čia investuotojai daugeliu atveju dalyvauja aukcione (tik retais atvejais paskolos finansuojamos ne aukcione), kas reiškia, kad visi pateikia savo statymus, ir tik geriausi (su mažiausiomis palūkanomis) statymai dalyvauja paskolos finansavime. Reikia manyti toks FINBEE principas turėtų būti naudingas besiskolinantiems (žinoma, jei jiems nenusibosta laukti paskolos...), tačiau žvelgiant iš investuotojo pusės – reikia praleisti daug laiko, iki kol pavyks surinkti normalesnį investicijų portfelį, o į platformos sąskaitą pervestos lėšos ilgą laiką bus neįdarbintos.

Kadangi kiekvienas skolintojas čia pateikia savo palūkanų normą – tai pati paskola yra sufinansuojama įvairiomis palūkanomis, kas reiškia, jog vieniems pasisekė labiau, kitiems mažiau. Ir neturint daug laisvo laiko, ir nespėjus sudalyvauti aukciono pabaigoje – efektyviai investuoti tikrai sunku. Nestandartizuotos palūkanos taip pat kenkia ir antrinėje rinkoje – minėtos priežastys susiveda į sudėtingą antrinę rinką ir mažą jos likvidumą.

Šioje platformoje veikia Kompensacinis fondas (apie visus panašius fondus toliau).


PASKOLŲ KLUBAS – nors ši tarpusavio skolinimosi platforma Lietuvoje startavo tik trečioji, tačiau deklaruoja didžiules ambicijas. Čia siūlomos tik paskolos be įkeičiamo turto, o palūkanos už paskolintus pinigus realiai gali svyruoti tarp 15 proc. ir 30 proc.

Pagrindinis šios P2P platformos privalumas – tai gerokai nuo kitų platformas valdančių bendrovių išsiskiriantis įmonės įstatinis kapitalas, kuris suteikia tam tikras prielaidas dėl bendrovės veiklos tęstinumo užtikrintumo.

Būtina paminėti, kad ši P2P skolinimosi platforma įsteigta „Bobutės paskola“ savininkų, kas iš vienos pusės reiškia didesnę patirtį paskolų versle, iš kitos pusės – tam tikrą interesų konfliktą.

Šioje P2P platformoje veikia Užtikrinimo fondas (apie visus panašius fondus toliau).


Taip pat Lietuvoje prie tarpusavio skolinimosi platformų galima paminėti ir MANU bei OK.lt, tačiau kol yra abejonių dėl šių P2P skolinimosi platformų aktyvumo ir plėtros, apie juos čia neišsiplėsime.


Tarptautinės P2P platformos

Kalbant apie tarpusavio skolinimosi platformas tarptautiniu masteliu, pirmoji tokia atsirado JK 2005 metais (Zopa), ir sėkmingai veikia iki šiol.  Šiai dienai pasaulyje jų tikrai apstu, o čia išskirsime kelias pagrindines, į kurias taip pat gali investuoti ir Lietuvos investuotojai.

BONDORA – Estijoje įsteigta, ir nuo 2009 metų veikianti P2P skolinimo platforma, išdavusi per 60 mEUR paskolų. Bondora išduoda kreditus ne tik Estijoje, bet taip pat ir Suomijoje bei Ispanijoje (Slovakijos rinkoje veikla buvo nutraukta).

Paskolų palūkanos paprastai prasideda nuo 14 proc., o kai kuriais atvejais gali viršyti net 90 proc. metines palūkanas. Paskolų reitingų spektras čia labai platus, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad ne visų prašančiųjų gauti paskolas pajamos yra patikrinamos (galima užsidėti atitinkamą filtrą), ir nemokių paskolų šioje platformoje tikrai daug. 

Kadangi platforma tikrai didelė ir su nemaža patirtimi – jos valdymo patogumo, ir investuotojams suteikiamos statistikos pjūvių nė iš tolo negalima lyginti su lietuviškais analogais. Pagrindinis šios P2P platformos trūkumas yra pasikeitusi nemokių paskolų išieškojimo tvarka, dėl kurios skolų išieškojimo kaštai perkelti nuo skolininko ant investuotojo pečių. Dėl šios priežasties Bondorą paliko nemažai P2P investuotojų, tačiau reikia manyti patyrusi bendrovė suras tinkamą šio klausimo sprendimą.


MINTOS – itin sparčiai auganti Latvijos P2P skolinimosi platforma. Ji nuo kitų išsiskiria tuo, kad ne pati išduota kreditus tiesioginiams jų vartotojams, bet tarpininkauja tarp kreditus išduodančių bendrovių ir investuotojų. Paskolų rinkos nuolat papildomos, o šiuo metu galima investuoti į Latvijos, Gruzijos, Lietuvos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos rinkas.

Taip pat Mintos nuo kitų tarpusavio skolinimosi platformų išsiskiria ir tuo, kad čia vyrauja saugesnės paskolos. Žinoma, paskolų palūkanos čia taip pat mažesnės. Mintos nerasite paskolų su 20 proc. ar 30 proc. palūkanomis. Čia palūkanos paprastai svyruoja tarp 10 proc. bei 14 proc.

Paskolų saugumas čia nėra tik žodis, nes dauguma paskolų yra padengtos įkeistu nekilnojamuoju turtu arba lizinguojamais automobiliais. Tiesa, Mintos visų paskolų įkeitimų pati netikrina, ir už juos atsako tik paskolas parduodančios bendrovės. Taip pat kai kurios kreditus išdavusios bendrovės teikia ir savo garantijas, tačiau to automatiškai nederėtų laikyti labai dideliu privalumu (plačiau apie skaitykite prie garantinių fondų).


TWINO – taip pat Latvijos P2P skolinimosi platforma. Vis tik, šios modelis iš esmės skiriasi, nes investuotojams ji suteikia garantijas už visas investicijas į paskolas. Tokiu atveju, investuotojas realiai jau investuoja ne į paskolas, bet į paskolas išduodančią ir už jas garantuojančią greitųjų kreditų bendrovę, nes jam jokio skirtumo į kurią paskolą investuoti, kol už jas garantuoja Twino.

Problema čia žinoma tame, kad kai platforma nebepajėgs garantuoti už paskolas, tai bus labai rimta situacija... Palūkanos čia kažkiek kinta, tačiau daugiausia svyruoja ties 13 proc. riba.


FELLOW FINANCE – Suomijoje įsikūrusi ir sparčiai auganti P2P platforma, paskolas taip pat išduodanti ir Lenkijai. Palyginti nesenai atsivėrė tarptautiniams investuotojams, ir savo principu ganėtinai panaši į Bondorą, vis tik pagrindinis skirtumas čia yra investuotojams suteikiama fiksuoto nuostolio (ne didesnio nei 30 proc.) garantija. Ar tai reikėtų vertinti kaip privalumą – kitas klausimas.


Garantiniai fondai ir garantijos investuotojams

Didėjant tarpusavio skolinimo konkurencijai, P2P platformos priverstos galvoti vis naujų būdų kaip pritraukti investuotojus. Tik turbūt ne visuomet tai išeina į gerą. Tačiau kaip sakoma: „yra paklausa – bus ir pasiūla“. Situacija rinkoje leidžia tuo įsitikinti.

Kaip matome dauguma P2P skolinimosi platformų bando suteikti kažkokias garantijas investuotojams. Tačiau pirmiausia reikia suprasti, kad jei tokių įmonių nuosavas kapitalas nesiekia (o jei įmonė nėra ką tik pradėjusi veiklą – taip ir bus) bent dešimtadalio nuo viso išduotų paskolų portfelio – tokios garantijos yra praktiškai bevertės. Taip, tiesa, kad pavienes paskolas tokie garantiniai fondai padengs, tačiau už tokį rizikos valdymą jūs turėsite sumokėti (visiškai nesvarbu kokiu būdu ir iš kieno tas mokestis bus išskaičiuotas, už jį vis tiek sumokės investuotojai), o jei tinkamai diversifikuosite paskolas – efektas su garantiniu fondu bus tik blogesnis, nes dalis pelno užuot atitekusi jums, liks garantiniame fonde (kitu atveju garantinis fondas negalėtų tęsti veiklos).

Tuo tarpu kalbant apie sisteminę riziką, garantiniai fondai ne tik kad nepadės investuotojui, bet gali jam net ir pakenkti. Pavyzdžiui PASKOLŲ KLUBO ar SAVY fondai juridiškai nėra atskirti nuo platformas administruojančios bendrovės, o tai reiškia, kad jei garantinis fondas nebeturės lėšų ir nebegalės vykdyti savo įsipareigojimų, nutrūks ir visos tarpusavio platformos administravimas. Tai automatiškai reikštų didžiulius nuostolius investuotojams – nors teoriškai ir paskolų sutartys lieka galioti, tačiau bankrutavusios TrustBuddy pavyzdžiu matome, kad investuotojai advokatams turi iškarto mokėti 25 proc. nuo sulaukiamų paskolų įmokų. Finbee kompensacinis fondas šiuo atžvilgiu skiriasi, ir dėl neapibrėžtų įsipareigojimų (ko verti tokie įsipareigojimai - atskiras klausimas) investuotojams negali tapti administruojančios įmonės bankroto priežastimi. Tačiau Finbee fondas pernelyg menkas (finansuojamas tik 1 proc. nuo išduodamų paskolų), kad turėtų daug reikšmės ilguoju laikotarpiu (tikėtina, kad naudos iš jo turės tik pirmieji investuotojai).

Žinoma, kol P2P platformos paskolų portfelis augs – viskas atrodys gražiai, nes įplaukos į garantinius fondus augs kartu su paskolų portfeliu, o išmokos iš garantinių fondų vėluos keleriais metais (nes paskolos nemokiomis tampa palaipsniui). Tačiau tarpusavio paskolų rinkai stabilizavusis (o tas bus dar negreitai) išlįs visos ylos iš maišo, ir tikėtina, ne visiems pavyks išvengti reikšmingų nuostolių. Būtina pastebėti, kad įvairaus pobūdžio garantiniai fondai turi finansinės piramidės požymių.

Garantiniai fondai gali turėti realios naudos investuotojams tik tuo atveju, jei jie mažina mokesčius valstybei – tai reiškia įmokos į tokius fondus turi eiti tiesiai iš paskolų išmokų, kurios nebūtų apmokestintos pajamų mokesčiu (daugiau apie mokesčius bus toliau).


Kas skolinasi per P2P platformas?

Tačiau teigti, kad visa tarpusavio skolinimosi rinka yra paremta finansinės piramidės struktūra – būtų neteisinga. Kol dalyviai (įskaitant investuotojus) neskolina vieni kitiems – tai nėra finansinė piramidė. Už kiekvienos paskolos yra realūs žmonės, turintys patikrintas pajamas.

Tie patys žmonės, kurie ateina skolintis į P2P platformas prieš tai skolindavosi pinigus iš greitųjų kreditų bendrovių su šimtaprocentinėmis metinėmis palūkanomis, ir tarpusavio skolinimosi platformos jiems gali būti paskutinis išsigelbėjimo šiaudas, nes bankai jiems greičiausiai skolinti nebenorės.

Nors pagal statistiką, daugelis teikiančių paraiškas dėl paskolų tai daro dėl įvairių priežasčių: namų remontas, vartojimas ir pan., tačiau reikia manyti, kad dauguma klientų vis tik turi reikalų su greitaisiais kreditais, ir tikrai nėra jokių garantijų, kad jie sugebės suvaldyti savo asmeninius finansus ir grąžinti imamą paskolą.


Pagrindinės rizikos

Kai kalbame apie investavimo į paskolas rizikas, nėra daug prasmės kalbėti apie atskirų paskolų riziką: visuomet bus vėluojančių ir nemokių paskolų. Svarbiausios rizikos yra sisteminės.

Pagrindiniai rizikos klausimai yra:

  • Kokia bus nemokių paskolų dalis – esminis klausimas, lemsiantis realią investicijų grąžą. Deja, daugumos P2P bendrovių istorija kol kas per trumpa, kad į tokį klausimą būtų įmanoma atsakyti tiksliai.
  • Tikimybė, kad platformos operatorius sustabdys savo veiklą (bankrutuos).
  • Tikimybė, kad tarpusavio skolinimosi platformos operatorius elgsis nesąžiningai (neteisėtai naudosis investuotojų lėšomis, kaip TrustBuddy atveju).
  • Kokius nuostolius tektų prisiimti norint „išsigryninti“ savo investicijas – antrinės rinkos likvidumas tikrai nedidelis, ir norint greitai pasitraukti iš rinkos, tektų savo investicijas pardavinėti su nuolaida, kas reikš neišvengiamus nuostolius.

Ir visos šios rizikos tikrai nėra teorinės. Net ir jaunoje tarpusavio skolinimosi rinkoje turime skaudžių pavyzdžiu. Jau buvome užsiminę apie TrustBuddy – tuo metu didžiausia Švedijos tarpusavio skolinimosi platforma, veikusi nuo 2009 metų. Kompanijos akcijos netgi buvo kotiruojamos biržoje, vis geresni finansiniai rezultatai keitė vieni kitus, investuotojai džiaugėsi nebloga investicijų grąža. Tačiau po kurio laiko pasikeitusi įmonės vadovybė pastebėjo, kad tarp investuotojų lėšų trūksta 44 mln. švediškų kronų. Paprastai sakant, šios lėšos buvo panaudotos be investuotojų žinios. Tai negalėjo reikšti nieko kito, kaip tik TrustBuddy („patikimo bičiulio“) bankrotą. Visi investuotojai iš karto atsidūrė labai nemalonioje padėtyje. Viskas baigėsi (tik iš dalies baigėsi) investuotojų lėšų įšaldymu, o vėliau bankroto administratorių geriausias gautas pasiūlymas dėl tolimesnio paskolų surinkimo siekė 25 proc. mokestį nuo surinktų įmokų. Tai reiškia, jei investuotojų grąža galėjo būti 8 proc., tai ji visą ateinantį laikotarpį, iki kol paskolos bus baigtos išmokėti, nuostolis kasmet sieks -17%, ir dar reiks mokėti mokesčius valstybei. Ir tai dar pavyzdys, kai operatorius iššvaistė palyginti nedaug investuotojų lėšų.


Investicijų grąža

Atrodo jau tiek daug perskaitėme, ir dar nieko nebuvo apie investicijų grąžą, kas iš esmės kiekvienam investuotojui yra svarbiausias dalykas. Tačiau būsimos investicijų grąžos iš lietuviškų P2P skolinimosi platformų prognozuoti kol kas tikrai neįmanoma. Kai galvote apie realia investicijų grąžą – neįsižiūrėkite į paskolų mokamas palūkanas, nes tikrai bus nuostolingų paskolų, ir sulaukti tokios grąžos nėra jokių šansų. Didžiosios ir ilgiausią patirtį turinčios pasaulio tarpusavio skolinimosi bendrovės skaičiuoja ir investuotojams žada tik vienaženklę investicijų grąžą (3%-8%).

Taip pat beprasmė yra ir pačių tarpusavio skolinimo platformų reklamuojama investicijų grąža (ilguoju laikotarpiu tikrai tokios nesitikėkite), nes viskas priklauso nuo skaičiavimo metodikos, kuri daugeliu atveju yra neteisinga, taip pat kaip neteisinga ir remtis trumpalaikiais skaičiavimų duomenimis (nes paskolų trukmė yra keleri metai, o blogos paskolos kaupiasi palaipsniui. Tai reiškia, jei turite 100 paskolų portfelyje, jų nekeičiant, kasmet blogų paskolų dalis jame didės, nes dauguma blogų paskolų geromis netaps, o vis atsiras naujų nemokių paskolų).

Kažkiek realiau grąžą galima įsivaizduoti iš investavimo į paskolas su įkeitimu. Pavyzdžiui, jei MINTOS paskolos su neblogu LTV (įkeitimo koeficientu) svyruoja apie 12-13 proc., tai atmetus šiokią tokią žalą, galbūt 10 proc. grąža ir būtų įmanoma. Vėlgi, galbūt. Daug kas priklausytų ir nuo ekonominės situacijos, įkeisto turto kainų svyravimo, teisinių turto išieškojimo apribojimų, ar netgi operatorių klaidų ar nesąžiningumo atvejų.


Valstybės reguliavimas ir mokesčiai

Kadangi pats tarpusavio skolinimas yra gan naujas dalykas, jų reglamentavimas taip pat nėra nusistovėjęs, ir yra tik kūrimosi stadijoje.

Šiuo metu yra tam tikros valstybinio reglamentavimo nuostatos, pagal kurias investuotojas per metus negali vienoje platformoje skolinti daugiau kaip 5000 EUR, taip pat negali į vieną paskolą (vienam skolininkui) skolinti daugiau kaip 500 EUR. Taip pat P2P bendrovėms reikalingas veiklos tęstinumo bei interesų konfliktų išvengimo planas, o skolinimo platformų verslo modelis turi rinkti pajamas ne nuo išduotų paskolų, bet susigrąžintų įmokų (prie ko dar ne visi rinkos dalyviai spėjo prisitaikyti). Kiti tarpusavio skolinimosi nuostatų elementai daugiau teoriniai, ir daug praktinės reikšmės neturi.

Tuo tarpu kalbant apie pelno iš paskolų apmokestinimą – investuotojams deklaravimus metines pajamas, už gautas palūkanas reikia sumokėti 15 proc. pajamų mokestį. Nuostolis iš blogų paskolų pajamų mokesčio nemažina. Žvelgiant iš investuotojo pusės – matematika labai nedėkinga. Pavyzdžiui, investuotojas turi 5 paskolas po 200 EUR, kurių trukmė 3 metai, o metinės palūkanos 30 proc. Tačiau dvi iš penkių paskolų tais metais yra nemokios. Taigi, iš viso investuota 1000 EUR, ir teoriškai investuotojas gauna 180 EUR (200x3x0,3) palūkanų, bei patiria 133 EUR (200x2/3) metų nuostolį iš nemokių paskolų. Teoriškai jo investicijų grąža būtų 47 EUR (180 – 133), arba 4,7 proc., tačiau kai tenka nuo 180 EUR sumokėti pajamų mokestį, belieka tik 20 EUR pelnas, arba 2,0 proc. investicijų grąža.


Pagrindinės tarpusavio skolinimo problemos

Kaip matome, tarpusavio skolinimosi rinka dar labai  jauna, o ypač Lietuvoje, tad problemų tikrai netrūksta. Pagrindinės, su kuriomis susiduria investuojantys į paskolas, ir kurias, tikėkimės, rinkos dalyviai ateityje išspręs, yra šios:

  • Trūksta duomenų apie tarpusavio skolinimosi platformų steigėjus ir akcininkus – kas yra įmonės akcininkai, kokia jų patirtis, galimybės bei įsipareigojimai finansuoti P2P platformos bendrovę šiai susidūrus su finansiniais sunkumais. Matydami rimtą užnugarį, investuotojai į paskolas galėtų jaustis gerokai drąsiau. Kol kas tarp lietuviškų P2P bendrovių šiuo klausimu ryškiai išsiskiria tik Paskolų klubas, kuris aiškiai deklaruoja į P2P verslą investuojamas sumas.
  • Trūksta finansinių duomenų apie pačias tarpusavio skolinimo bendroves – jau net neberimta sakyti, kad bendrovės turėtų patalpinti metines finansines ataskaitas visiems viešai prieinamas (kad nereikėtų jų ieškoti registre), kaip ir visos finansinės įstaigos. Reikia manyti, jos taip pat turėtų ruošti ir padaryti prieinamas taip pat ir ketvirtines finansines ataskaitas. Juk visas jų verslo modelis turėtų laikytis ties absoliutaus skaidrumo riba.
  • Trūksta nepriklausomos veiklos audito – net jei ir valstybė ateityje to neįpareigos, tai turėtų kilti iš pačių bendrovių iniciatyvos. Auditas turėtų tikrinti ne tik bendrovių finansinę atskaitomybę, bet ir pačią veiklą – ar pinigai skirstomi visuomet taip, kaip tai turėtų vykti . Žinoma, auditas kainuoja pinigus, tačiau dabar investuotojai neša savo kapitalą į tarpusavio skolinimo bendrovių sąskaitas tarsi pirkdami katę maiše.
  • Visi garantiniai fondai, nesvarbu kokiais jie pavadinimais, juridiškai turėtų būti atskirti nuo skolinimosi platformos operatoriaus. Galbūt investuojantiems į paskolas gali atrodyti įtikinamiau, kad bendrovė savo turtu garantuoja už tokio fondo įsipareigojimus, tačiau esu įsitikinęs, kad jei garantinis fondas susidurtų su išmokėjimo problemomis, nei vienas investuotojas nenorėtų, kad operatorius sustabdytų savo veiklą. O taip pat į visą šitą nemalonų dalyką įtraukiami ir tie, kurie nesinaudoja jokiais garantiniais fondais.


Kurią platformą rinktis investavimui geriausia?

Teoriškai, reikėtų rinktis tą P2P platformą, kurioje bus galima uždirbti geriausią grąžą. Tačiau kas į tai šiandien galėtų atsakyti...

Žvelgiant teoriškai, reiktų rinktis skaidriausią, ir sugebančią dirbti efektyviausiai. Efektyviausia – ta, kuri paskolina už mažiausias palūkanas, o investuotojams leidžia uždirbti didžiausias. Kad tą pasiekti, mokesčiai už paslaugas turėtų būti mažiausi, ir žinoma bendrovė turi išsilaikyti. Kol kas su mokesčiais šios bendrovės savęs tikrai neskriaudžia (paslaugų įkainius galite pasižiūrėti bet kurio P2P operatoriaus interneto svetainėje), bet reikia manyti, kad ateis laikas, kai jos bus priverstos dirbti efektyviau.

Šiandien, o gal ir ateityje, protingiausia atrodytų skaidyti investicijas ne tik tarp atskirų paskolų, bet taip pat diversifikuoti ir tarp P2P skolinimo operatorių. Vienam iš jų susidūrus su problemomis, pasekmės nebus tokios skaudžios.

Komentarai

Rokas_Lukosius 2016-12-01 15:16:35

Laukiame komentarų!