Nedarbo lygis

Tema: Ekonomika

Terminas anglų kalba: Unemployment Rate


Trumpai

Nedarbo lygis  - tai ekonominis bei socialinis rodiklis, parodantis nedirbančių asmenų dalį valstybėje. Šis rodiklis yra procentinis dydis, nurodantis kiek iš visų galinčių dirbti asmenų, nori ir gali dirbti, bet neranda darbo.

Plačiau

Nedirbančių žmonių lygis svarbus tiek ekonominiu, tiek socialiniu aspektu. Ekonomikai aukštas nedarbingumas reiškia, kad didelė dalis šalies gyventojų dėl vienokių ar kitokių priežasčių nedirba, ir neprisideda prie ekonominės šalies gerovės (BVP sukūrimo) bei biudžeto surinkimo. Savo ruožtu, esant aukštam nedarbui ar jam didėjant, tai neišvengiamai atsilieps ekonomikos augimui ir šalies stiprėjimui.

Žvelgiant socialiniu aspektu, kuo aukštesnis nedarbingumas, tuo sunkiau žmogui susirasti darbą, gali smukti atlyginimai. Ilgai nerandančiam darbo žmogui gali kilti rimtų finansinių, bei su tuo susijusių gyvenimiškų problemų, ypač jei tai vyksta Lietuvoje, kur darbo netekusių asmenų socialinė apsauga - daugiau butaforinė nei realiai funkcionuojanti.

Nagrinėjant šią problemą, reiktų atkreipti dėmesį į šias sąvokas:

  • Ciklinis nedarbas – neišvengiamas bet kokiai rinkos ekonomikai. Visos rinkos ekonomikos turi savo svyravimo ciklus, ir ekonomikai lėtėjant ar smunkant, neturinčių darbo žmonių lygis paprastai didėja, ir atvirkščiai, kai ekonomika sparčiai auga, darbuotojų paklausa taip pat didėja, o nedarbo lygis mažėja.
  • Struktūrinis nedarbas – atsiranda dėl darbuotojų paklausos ir pasiūlos neatitikimo. Pavyzdžiui, jei rinkoje yra didžiulė IT darbuotojų paklausa ir trūkumas, tačiau yra daug statybos specialistų nerandančių darbo, tokioje situacijoje susidarys struktūrinis nedarbas, kuris gali tapti rimta, ilgalaike ekonomikos problema, jei nesiimama jokių perkvalifikavimo programų.
  • Ilgalaikis nedarbas– pasireiškia, jei žmonės negali rasti darbo ilgiau nei vienerius metus. Kuo ilgiau žmogus išbūna netekęs darbo, tuo labiau silpsta jo įgūdžiai, ir darosi dar sunkiau susirasti darbą.
  • Per mažas nedarbo lygis – taip pat nėra labai gera situacija ekonominiu požiūriu. Nors tai palanki situacija darbuotojams, tačiau ypatingai mažas laisvų darbo vietų skaičius tampa problema verslui, atlyginimai gali pradėti augti pernelyg sparčiai, ko pasekoje, šalies verslas taps nekonkurencingas, ir tai neišvengiamai ves į ekonominį nuosmukį bei spartų nedarbo didėjimą.

Su šiuo rodikliu problema yra ta, kad ilgai nedirbantys asmenys praranda norą dirbti (sunku pasakyti, kaip jie susitvarko savo gyvenimą, bet tai jau kita tema), ir į nedarbo lygį nebepatenka. Todėl šis rodiklis nėra vienintelis panašus rodiklis. Ekonomistai taip pat dažnai naudoja užimtumo rodiklį (užimti gyventojai), darbo jėgos aktyvumo lygį, ilgalaikį nedarbo lygį.

Visoje Europoje neturinčių darbo žmonių skaičius sąlyginai yra didelis. Žinoma, jis padidėjo ir dėl buvusio ekonominio nuosmukio, bet čia jis istoriškai didesnis nei JAV, prie ko daugiausia prisideda labai stipri darbuotojų apsauga bei profsąjungos Europoje. Pietinėse Europos valstybėse nedarbas taip pat būna gerokai aukštesnis. Ilgalaikis nedarbingumo lygis dažna sietinas ir su šešėline ekonomika valstybėje.


Nedarbo lygis Lietuvoje

Paskutinis nedarbo lygis:

  • 2017 I ketv. -  8,0%;
  • 2016 IV ketv. -  7,6%;
  • 2016 III ketv. -  7,5%;
  • 2016 II ketv. -  8,0%;
  • 2016 I ketv. - 8,3%;
  • 2015 IV ketv. - 8,8%.

Istorinis nedarbingumas Lietuvoje:

nedarbo lygis Lietuvoje
* Šaltinis: statistikos departamentas.

Komentarai

Rokas_Lukosius 2016-12-01 17:48:15

Laukiame komentarų!