Dividendai

Tema: Investavimas

Terminas anglų kalba: Dividends


Trumpai

Dividendai - tai kapitalo išmoka, kurią savo akcininkams išmoka įmonės, norinčios bei galinčios tai padaryti. Ne visos įmonės išmoka dividendus, o jų dydis priklauso nuo daugelio vidinių bei išorinių aspektų. Teoriškai, dividendai turėtų būti išmokami tuomet, kai įmonė iš investicijų į savo veiklą negali pasiekti didesnės investicijų grąžos, nei kad įmonės akcininkai tikisi iš savo investicijų į tos įmonės akcijas.

Plačiau

Dividendai yra puikiai žinomi kiekvienam investuotojui bei akcininkui (deja, ne visuomet, jei jis smulkusis akcininkas įmonėje, kurią kontroliuoja vienas asmuo, o įmonės akcijos nekotiruojamos biržoje). Kaip taisyklė, dividendai yra išmokami grynaisiais pinigais, išmokant juos vieną, ar du kartus per metus (seniau Lietuvoje buvo galima išmokėti tik vieną kartą, tačiau ši taisyklė jau senai nebegalioja). Kiekviena tos pačios klasės akcija išmoka vienodą dividendą tuo pačiu metu.

Įmonės vadovybė kiekvienais metais sprendžia kokia suma bus išmokama dividendais, o išmokėjimą patvirtina akcininkų susirinkimas. Paprastai lėšos akcininkams išmokamos tuomet, kai įmonė turi laisvų pinigų, arba nori pasiekti efektyvią kapitalo struktūrą.

Jokiu būdu nereiškia, kad įmonės turinčios skolų neišmoka dividendų, nes jie gali būti išmokami ir iš skolintų lėšų, jei taip pasiekiama efektyvesnė kapitalo struktūra. Žinoma, norint išmokėti dividendus akcininkams, reikia turėti pakankamai lėšų bei sukaupto pelno balanse.

Paprastai didžiosios (tarptautiniu mastu) kompanijos turi stabilią 'dividendų politiką', pagal kurią kiekvienais metais ir formuoja išmokas akcininkams. Tokiu atveju investuotojams yra lengviau įvertinti, kokios dividendų sumos jie gali tikėtis iš savo turimų investicijų į akcijas. Vis tik, net ir turint tvirtą dividendų mokėjimo tradiciją, įmonės galimybės mokėti dividendus visuomet pirmiausia priklausys nuo jos finansinių galimybių - jei įmonė susidurs su rimtais finansiniais sunkumais ir spręs išlikimo klausimus, dividendai tikrai nebus mokami, arba bus mokami tik simboliškai, nepaisant buvusios dividendų politikos.

Jei kompanija nemoka dividendų – tai dar nebūtinai blogas ženklas investuotojui. Jei tokia įmonė yra sparčioje augimo fazėje, visiškai normalu, kad ji neišmoka jokių kapitalo išmokų, nes gali tuos pinigus panaudoti efektyviau - investuodama į sėkmingą verslą bei jo plėtrą. Vis tik, jei įmonė generuoja reikšmingą pinigų srautą bei grynąjį pelną, ir nėra sparčios plėtros stadijoje, tačiau investuotojams neišmoka dividendų - tai tam tikras pavojaus signalas.

Taip pat, pasaulinėje praktikoje vietoj dividendų dažnai yra pasirenkamas kitas kapitalo išmokėjimo būdas – akcijų išpirkimas (stock buyback), kuris priklausomai nuo konkrečios valstybės mokesčių sistemos gali būti efektyvesnis sprendimas, ir dažnai yra kombinuojamas kartu su dividendais.

Tuo tarpu Lietuvoje, bei panašiose besivystančiose rinkose, kur ypatingai stinga skaidrumo bei dėmesio smulkiesiems akcininkams, dividendinės išmokos puikiai parodo pagrindinių akcininkų požiūrį į įmonės valdymą bei kitus, smulkesnius akcininkus. Jei sėkmingai dirbanti įmonė, turinti lėšų bei sukaupto pelno balanse, ir neinvestuojanti į sparčią plėtrą - nemoka dividendų bei netaiko jokių akcijų išpirkimo programų, ir nepateikia rimtų paaiškinimų – greičiausiai smulkiesiems investuotojams derėtų privengti tokios įmonės, nes pagrindinis akcininkas gali nebūti linkęs dalintis uždirbamais pinigais su smulkesniais investuotojais (yra aibė būdų to išvengti, jei įmonė nėra ypatingai didelė).


Dividendų išmokėjimo koeficientas (dividend payout ratio)

'Dividendų išmokėjimo koeficientas' parodo kokia įmonės pelno dalis išmokama dividendais.

Formulė

Dividendų išmokėjimo koeficientas = paprastųjų akcijų dividendai / įmonės grynasis pelnas

Šio koeficiento dydis gali būti labai įvairus ir priklauso nuo įmonės dividendų politikos bei požiūrio į lėšų grąžinimą akcininkams. Normalu, jei kompanija esanti stabilioje fazėje dividendais išmoka 30%-70% procentų savo pelno, likusią dalį investuodama į plėtrą. Išskirtiniais metais šis koeficientas gali viršyti ir 100% - tačiau išmokėti daugiau nei grynasis pelnas ilgą laikotarpį - sunkiai įmanoma, nes kompanija pristigtų lėšų (ir baigtųsi balanse sukauptas pelnas).

Jei įmonė dividendų nemoka visiškai (kas reikštų 'išmokėjimo koeficientas' lygus nuliui), tai gali būti nulemta keleto priežasčių:

  • Įmonė neturi laisvų lėšų, kurias galėtų išmokėti.
  • Įmonė visas laisvas lėšas investuoja į plėtrą.
  • Įmonė kaupia lėšas stambiai investicijai ar pirkiniui.
  • Įmonė vykdo akcijų išpirkimo programą (alternatyva dividendams).
  • Įmonės verslas yra cikliškas, ir grynieji pinigai kaupiami ruošiantis ciklo smukimui bei galimiems nuostoliams.
  • Įmonės vadovybė jaučiasi saugiau turėdama dideles grynųjų pinigų atsargas, akcininkų poreikiams atitinkamas dėmesys nekreipiamas.

Norint įvertinti, ar įmonė išmoka daug ar mažai dividendų, galima remtis dviem rodikliais: dividendiniu pajamingumu, arba dividendais išmokama pelno dalimi. Dividendinį pajamingumą galima skaičiuoti tik biržoje kotiruojamoms įmonėms, ir apie jį plačiau galite skaityti sekančioje pastraipoje. Tuo tarpu dividendais išmokama pelno dalis paskaičiuojama dalinant dividendais išmokamą sumą (prieš mokesčius) už fiskalinius metus iš įmonės grynojo pelno. Jei toks rodiklis siekia 50% - 100%, jį galima laikyti aukštu.


Dividendinis pajamingumas (dividend yield)

Dividendinis pajamingumas yra akcijos rodiklis, parodantis dividendo, kurį akcininkas gauna iš tos akcijos, dydį lyginant jį su akcijos kaina biržoje.

Formulė

Dividendinis pajamingumas = dividendas vienai akcijai / akcijos kaina

Investuotojui šis rodiklis yra ganėtinai svarbus, jei iš įmonės nesitikima labai spartaus augimo. Pajamingumas parodo kokios procentinės grąžos investuotojas iš savo investicijos gali sulaukti dividendų forma (taip pat reiktų nepamiršti valstybės mokesčių, kurie bus nuskaityti).

Daugeliu atveju aukštas dividendinis pajamingumas yra geras požymis, ir "dividendinėms akcijoms" jis gali sudaryti 3%-8% (priklausomai nuo sektoriaus, rinkos, infliacijos, palūkanų normų lygio) esant normalioms rinkos sąlygoms, priklausomai nuo kitų aplinkybių. Tuo tarpu sparčiai augančių kompanijų dividendinis pajamingumas paprastai būna tarp 0%-2%.


Dividendų išmokėjimo tvarka

Paskutinė dividendų išmokėjimo diena (ex-dividend date) - tai pirmoji diena, kai investuotojas jau nebepretenduoja į išmokamus dividendus. Būtent šią dieną akcijų kaina (ir vertė) nukrenta dydžiu, panašiu į išmokamą sumą. Perkant ar parduodant akcijas arti šios datos būtina atkreipti dėmesį, kad žinotumėte ar suplanuota dividendų išmoka jums dar priklausys ar ne.

Kurią dieną konkrečiai akcininkui dar priklauso kapitalo išmokos, priklausys nuo toje valstybėje taikomų taisyklių – dažniausiai tai diena, kai akcininkų susirinkimas patvirtina dividendų išmokėjimą (arba to susirinkimo metu paskirta data), tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad sandorio biržoje dieną nuosavybė iš karto nepereina, ir sandorio užbaigimas bei nuosavybės perleidimas užtrunka dar keletą dienų, priklausomai nuo tos vertybinių popierių biržos taisyklių. 

Akcininkas pinigines lėšas į savo sąskaitą gauna gerokai vėliau (paprastai po kelių mėnesių nuo akcininkų susirinkimo sprendimo), kai įmonė imasi atitinkamų procedūrų. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui Kroatijoje, norint gauti dividendus užsienio investuotojui reikia atlikti papildomus veiksmus (konkrečiau pasikonsultuokite su savo finansų tarpininku, kuriame laikote užsienio akcijas). 


Dividendų apmokestinimas

Šių kapitalo išmokų apmokestinimas Lietuvoje buvo gan permainingas. Jei esate fizinis asmuo, šiuo metu nuo Lietuvos įmonių išmokėtų dividendų mokate 15% mokestį (anksčiau buvo 20%), kuris pinigams pasiekus jūsų sąskaitą jau būna išskaičiuotas, kas būna pažymėta ir pažymose, skirtose pajamų deklaravimui.

(Nereikėtų painioti: dividendų mokestis ir pelno mokestis yra du skirtingi dalykai. Nuo uždirbto ikimokestinio pelno įmonės turi sumokėti 15% pelno mokestį, o nuo tos pelno dalies, kuri išmokama dividendais - nuskaičiuojama dar 15% dividendų mokestis).

Tuo tarpu užsienio įmonių dividendai būna apmokestinami ir kitos šalies tarifu. Tačiau tai priklauso nuo konkrečios valstybės mokesčių sistemos. Kiekviena šalis turi savo tarifą šiam mokesčiui, bei jų apmokestinimo tvarka užsienio gyventojams gali būti skirtinga. Finansų tarpininkai (FMĮ) pateikdami ataskaitas deklaracijai turėtų nurodyti, koks mokestis užsienio valstybėje nuo išmokėtos sumos jau buvo nuskaičiuotas.

Investuotojas, investavęs į užsienio bendrovių akcijas, deklaravęs savo pajamas, turi susimokėti ir „lietuviškąjį“ mokestį už dividendus gautus iš užsienio įmonių akcijų. Jei su ta šalimi yra sudaryta dvigubo apmokestinimo sutartis (bent jau su dauguma valstybių tokia sutartis yra pasirašyta), tuomet mokesčio du kartus mokėti nereikia: jei užsienio šalies tarifas mažesnis, tuomet reikia sumokėti skirtumą iki lietuviškojo mokesčio tarifo, o jei sumokėtas užsienyje mokestis didesnis nei priklausytų pagal lietuvišką tarifą, tuomet teoriškai, skirtumą galima susigrąžinti.

Tuo tarpu įmonių dividendų (kai įmonė moka juos savo akcininkei - motininei įmonei) mokesčių sistema yra kiek sudėtingesnė. Investiciniai fondai nuo gautų dividendų mokesčio nemoka. 


Skaičiuoklė

Komentarai

Rokas_Lukosius 2016-12-01 14:42:11

Laukiame komentarų!