Kaip teisingai investuoti pagal pasirinktą riziką?

Jei jau žinote, kiek galite sau leisti rizikuoti, tuomet pradėkite galvoti, kaip sudėlioti tinkamą investicijų portfelį. Reikia nuspręsti, kaip parinkti tinkamas investavimo priemones, laikantis nustatyto rizikos lygio ir siekiant kuo geresnės investicijų grąžos.

Sudarant investicijų portfelį reikia atsižvelgti iš karto į keletą įtakos turinčių kriterijų:
  • rizikos toleranciją;
  • kiek laiko investuotojas galės pats skirti investicijų priežiūrai;
  • investuojamos sumos dydį bei kokie komisiniai bus mokami (jie priklausytų nuo tarpininko);
  • kiti investavimo priemonės mokesčiai.
Jei ignoruosite bet kurį iš šių kriterijų, galite nepasiekti patenkinamo rezultato.


Komisinių ir kitų mokesčių įtaka

Pavyzdžiui, investuojamos sumos dydis ribos diversifikavimo galimybę. Tai taipogi tiesiogiai susiję su mokamų komisinių dydžiu. Jei mokesčių už sandorius nereikėtų mokėti, tuomet diversifikuoti būtų daug paprasčiau – galėtumėte pirkti akcijas ar biržose prekiaujamus fondus (ETF) visose norimose rinkose gerai juos išskaidydami. Tačiau jei investuosite tris tūkstančius eurų, o vieno sandorio užsienio minimalus komisinis dydis 20-30 eurų, tai jau taps rimta problema norint sudaryti efektyvų portfelį.

Įvairūs mokesčiai, apkraunantys jūsų investuotas lėšas, neturėtų viršyti vieno procento per metus. Į tą procentą įskaitykite visus mokesčius: įsigijimo, pardavimo, saugojimo, valdymo, sėkmės, biržos ir kitus. Taigi dažni vertybinių popierių pirkimai ir pardavimai ypač nerekomenduojami tuomet, kai mokami dideli šių sandorių komisiniai.

Dėl anksčiau vardintų kriterijų kintamumo, deja, neįmanoma sudėlioti geriausių investicijų portfelių kompozicijų visiems atvejams, tačiau reikėtų nepamiršti, jog visuomet vienas pagrindinių tikslų yra siekti kuo geriau diversifikuoti savo investicijų portfelį, sumokant kuo mažiau įvairių mokesčių. Aišku, tai negalioja lyginant mokesčius tarp skirtingų turto klasių, nes tokie skirtumai yra natūralūs, ir nereikėtų rinktis obligacijų vietoj akcijų vien dėl to, kad mažesni mokesčiai.


Kiek laiko reikės skirti investavimui?

Tai, kiek laiko investuotojas galės skirti savo investicijų priežiūrai, taip pat turi įtakos renkantis investavimo priemones. Kuo daugiau skirtingų pozicijų portfelyje turėsite, tuo daugiau laiko reikės skirti jų sekimui, analizavimui ir kitam administravimui. Jei investuotojas nusiteikęs skirti daug laiko, ir investavimas jam patinka, tai jis daugiausia turėtų investuoti į vertybinius popierius tiesiogiai – akcijas, obligacijas (kiek leidžia galimybės atsižvelgiant į kitus minėtus kriterijus). Jei daug laiko skirti tam negalite ar nenorite (taip pat jei trūksta žinių), tuomet geriau rinktis investicinius fondus - jie reikalauja mažiau dėmesio bei būna jau neblogai diversifikuoti. Tik renkantis fondus, žinoma, reikia atidžiai stebėti mokesčius.


Investicinio portfelio rizikos matematika

(Daug kas sako, kad investicijų pasirinkimui labai svarbus yra laikotarpis, kuriam investuojate. Patikslinsiu: laikotarpis, kuriam investuojate svarbus tik rizikos tolerancijos nustatymui, o kai ją jau žinome, laikotarpis svarbus tik tiek, kiek įtakos turės sumokamų komisinių dydžiai.

Grįžkime prie rizikos tolerancijos. Pagrindinis tikslas yra neiškrypti nuo iš anksto nusistatytų ribų. Jei nusistatėte, kad rizikuosite su keturiasdešimt procentų praradimo riba, to ir reikėtų laikytis. Kad tai padaryti, reikia žinoti kiekvienos turto klasės, į kurią investuojate, rizikingumą. Jei žinosite kiekvienos savo investicijos rizikingumą ir jos svorį portfelyje, sudauginę pastaruosius skaičius nesunkiai gausite viso portfelio rizikingumą. Įprastai rizikingumas matuojamas standartiniu nuokrypiu arba beta rodikliu, tačiau paprastam žmogui tai mažai ką sako ir praktinės naudos daug neatneša

Jei žiūrėsime į vieną akciją ar obligaciją konkrečiai, tai visuomet maksimalus praradimas bus šimtas procentų. Tačiau jei investuojate laikydamiesi pakankamo diversifikavimo, tuomet turto klasėse galima išskirti tam tikrus dėsningumus. Pavyzdžiui, besivystančių rinkų akcijos galite prarasti net iki devyniasdešimt procentų vertės, o išsivysčiusios rinkos neturėtų viršyti septyniasdešimt procentų kritimo. Aišku, negalime garantuoti, kad kapitalo rinkos ar žmonija niekada neišnyks, tačiau tokie skaičiai parinkti atsižvelgiant į istorinius duomenis bei rinkų dinamiką įvairiais laikotarpiais

Obligacijų rizikingumas gali būti nuo nulio procentų (pavyzdžiui, patikimiausios valstybės trumpalaikių obligacijų) iki pakankamai didelės rizikos. Tai priklauso nuo obligacijų reitingo, o jei tokio nėra, tai tiesiog nuo jų leidėjo finansinės padėties, laikotarpio. Obligacijų rizikingumo spektras yra labai platus. Kuo laikotarpis ilgesnis – tuo obligacijų vertė labiau svyruoja, tad rizika didesnė. Jei obligacijos išleistos kita valiuta, prisideda dar ir valiutos rizika, o vien valiuta laisvai gali svyruoti trisdešimt procentų ir daugiau (ypač silpnos besivystančių valstybių valiutos). Detaliau su investicijų klasių riziką galite susipažinti skiltyje investicijos

Šiuose trijuose straipsneliuose išdėstyta pagrindiniai principai, kurių reikėtų laikytis investuojant, tačiau tai tik ledkalnio viršūnė, kurią reikėtų žinoti. Išsamiau šie klausimai nagrinėjami knygoje "Investuotojo išpažintis", kur taip pat atsiskleidžia ne visas ledkalnis, bet bent jau nemaža jo dalis...


TOLIAU. INVESTUOTOJO STARTERIS:

 Konsultacijos

  • Nespėjate susitvarkyti su įmonės finansų valdymu?
  • Planuojate verslo investicijas, bet negalite apsispręsti ar verta investuoti?
  • Nesate tikri, ar įmonė dirba pakankamai efektyviai? 
  • Norite pirkti ar parduoti verslą, bet trūksta žinių?

Šiais ir kitais rūpimais finansiniais klausimais -

                      kreipkitės dėl profesionalios finansų konsultacijos

Konsultuoja Finansistas.net autorius.